Labas, Lietuva. Aš išvykau, bet vėl grįžtu – per internetą. Nepasakosiu detalių apie tai, kodėl. Nepasakosiu per daug apie tai, kaip atsitinka, kad kaltais lieka ne vagys, korupcionieriai, sukčiai, o tie, kas išdrįso prabilti apie faktus. Puikiai patys žinot. Pasakei – ir turėk bylą už šmeižimą. Net jei įrodyt galėtum dokumentais.
Teismuose juk viskas paprasta: nusikaltimui įrodyti – kelis metus vilkinama ir galų gale nuslopinama byla. Tačiau burnai užčiaupti – vienas teismo posėdis, apie kurį sužinai tik po to, kai jis jau įvyko – štai ir viskas. Įrodinėk paskui, kad negavai jokio šaukimo į teismą ir netgi teismo nutarties, todėl netgi negali kreiptis dėl apeliacijos, nes sužinai apie tokius teismų sprendimus tik po to, kai gauni turto areštą iš anstolių, kurie vykdo tą teismo nutarimą. Puiku, ar ne?
Todėl aš pasakiau savo šaliai – Sudie, Lietuva. Todėl aš dabar sakau Labas, Lietuva. Sakau tai iš šalies, kurioje šita korupcionierių pseudoteisėsauga manęs nepasieks
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą